Gyventojai negalėjo patikėti, ką mato prie Vilniaus eglės: „Liūdnas vaizdas gerovės valstybėje“

Kol vieni gyventojai laukia vienos gražiausių metų švenčių, puošiasi namus ir mėgaujasi skanėstais, kiti vos suduria galą su galu ir bando išgyventi prasčiausiomis sąlygomis.

Pasak Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovės Aistės Adomavičienės, tokių žmonių Lietuvoje virš 20 proc., o tai reiškia, kad su skurdo rizika susiduria kas penktas Lietuvos gyventojas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Sostinės Kalėdų miestelyje – 7 eurai už arbatą: „Per šventes galima viską“

Išrinkite gražiausią: štai kaip einant metams keitėsi Vilniaus eglė

Širvintose sužibo ypatinga žaliaskarė: įvertinkite

Tokia liūdna ir metai iš metų nesikeičianti statistika tik dar labiau išryškėja kontrastingoje aplinkoje. Socialiniuose tinkluose išplitus fotografo V. Alesiaus nuotraukai, pasirodė daugybė komentarų, diskutuojančių įvairiomis temomis.

Gyventojų reakcijos

Vieni gyventojai piktinosi milžiniška suma, kuri kasmet mokama už puošnią sostinės Kalėdų eglę ir aplink įrengtus skanėstų kioskelius, kuriuose galima įsigyti įvairiausių užkandžių ir gėrimų itin aukštomis kainomis.

Kiti internautai antrino, pabrėždami prastas pragyvenimo sąlygas ir diskutavo apie valstybės gerbuvį.

„Nuotrauka labai jautri, atspindi gyvenimo realijas, skrodžia visuomenės pjūvį, rodo socialinės padėties grimasas. Ta „kita“ realybė – visuomet šalia.

Ir nors elgetavimas draudžiamas įstatymo, o miesto svečiams toks reginys trukdo džiaugtis Kalėdų estetika ir stebuklu, vis tik, atrodo, net kažkaip teisinga, kad svarbiausia miesto aikštė – visiems žmonėms, nepriklausomai nuo statuso, turimų sveikatos problemų ar ydingo gyvenimo būdo. Ir mes jokiu būdu nepaneigsime šios visuomenės dalies“, – po įrašu komentavo moteris.

„Po pandemijos tokių vaizdų pilna visame pasaulyje. Pas mus dirbantys žmonės gyvena mašinose nes algos neužtenka nuomai sumokėti“, – rašo moteris.

„Liūdnas vaizdas gerovės valstybėje“, – pridūrė kita gyventoja.

Buvo ir tokių, kurie užjautė išmaldos prašančią moterį ir pareiškė empatiją.

„Visada duodu pagal išgales kelis eurus, nes gali būti, kad kada nors aš taip klūpėsiu nieko neturėdamas. Ar kas nors mane tada pamaitins?“ – rašė vyras.

„Mes nei vienas nežinome, kada galime atsidurti, tokioje padėtyje“, – antrino kitas gyventojas.

Į vieną darbo vietą aplikuoja 70 žmonių

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė sako, kad tokia liūdna situacija Lietuvoje jau yra daugelį metų ir ji negerėja, o su skurdo rizika susiduria 20,6 proc. Lietuvos gyventojų.

„Paskutiniais metais blogėjo ir kiti rodikliai – matėme, kad vis daugiau žmonių susiduria su sunkumais įsigyti ir kas antrą dieną valgyti žuvies, mėsos arba atitinkamai kokį vegetarišką patiekalą. Apklausos rodo, kad padaugėjo žmonių, kuriems trūksta pinigų įsigyti maistui ir susimokėti už būstą“, – nurodo A. Adomavičienė.

Konkrečios vienos priežasties, kodėl šalyje susiklostė tokia situacija, įvardinti neįmanoma. Pasak A. Adomavičienės, daugiau nei pusė nedirbančių žmonių susiduria su skurdo rizika. Tai lemia ir mažesnė darbo pasiūla regionuose bei mažuose miestuose, taip pat nepakankamai didelės nedarbo draudimo išmokos, kurios dažniausiai nesuteikia galimybės užtikrinti pragyvenimo poreikių.

„Kai kur, ypatingai regionuose, nedarbo lygis yra toks didelis, kad į vieną vietą gali aplikuoti 70 žmonių, konkurencija yra labai didelė“, – pabrėžia Adomavičienė.

Skurdo rizika dažniausiai paliečia pensininkus, žmones su negalia ir vienišus tėvus. Pasak specialistės, šioms grupėms ypač sunku išgyventi, nes jie neturi darbinių pajamų, o darbo rinkoje konkurencija yra didelė. Be to, tokiems žmonėms neretai trūksta pakankamų socialinių įgūdžių ar sveikatos, kad galėtų įsidarbinti.

Dėl šios priežasties jie priversti gyventi iš socialinių išmokų, kurios yra pernelyg mažos, kad užtikrintų orų pragyvenimą.

Specialistė: „Nėra paprastas dalykas paprašyti pagalbos“

Dauguma žmonių į išmaldos prašančius ir skurstančius asmenis žvelgia su nepagarba, dažnai juos kritikuoja ir kaltina dėl jų gyvenimo aplinkybių. Vietoje užuojautos, pagalbos ar bandymo suprasti jų sudėtingą situaciją, skurstantys žmonės neretai sulaukia neapykantos, priekaištų ar abejingumo.

„Egzistuoja didelė stigma, kad jeigu skursti – esi pats kaltas. Tai sumažina žmonių norą kreiptis pagalbos ir visiškai neatitinka tikrovės, nes kas penktas skursta, o tai yra tikrai didelė grupė žmonių, tai negali būti, kad visi 20 proc. Lietuvos gyventojų yra patys dėl to kalti“, – pabrėžia ji.

Pasak specialistės, jei žmogus nusižemina ir prašo išmaldos, mūsų pareiga nėra spręsti, kaip ir kodėl jis atsidūrė tokioje situacijoje. Jei neturime galimybių ar noro padėti tiesiogiai, visada galime prisidėti aukodami organizacijoms, kurios rūpinasi skurstančiais ir padeda jiems atsigauti.

„Mes niekas nežinome kaip ir kodėl tie žmonės atsidūrė tokioje situacijoje, tai yra ne mūsų reikalas, negalime teisti. Tačiau ta stigma labai užkerta kelią, kartais iš pokalbiu su žmonėmis girdime, kad jiems reikia pagalbos, o jie sako: „Ne, man dar nėra taip blogai“, nors pagal jų pajamas suprantame, kad ten tikrai yra labai blogai. Tai nėra paprastas dalykas paprašyti pagalbos“, – teigia ji.